Nuotrauka, vardai ir lojantis katinasSapnuota: 2o1o-11-o3

S a p n u o t o j o  k o m e n t a r a i:  sunku pasakyt, bet kokiu atveju tai susiję su žmonėmis, tiksliau vienu žmogumi... kartais man baisu darosi, kaip aš taip įklimpau ir kuo toliau tuo gilyn klimpstu o kaip reikės iš visos šitos košės, kaip sakoma išbristi net neįsivaizduoju... man trūksta ryžto, grubaus, negailestingo sau (tik sau) ryžto...

Piktas katinas | Sapnavau

Pradėjau sapnuot keistus sapnus, tiksliau, jie visi nukreipti į vieną pusę... atrodytų kad aš tuo tik gyvenu, nors jo kartais mintys užgožia viską ir reikia laiko kol pro jas prasiskverbia koks spindulėlis...

Taigi sapnavau kaip man padavė du lapus: viena nuotrauka didelė ir kitas lapas mazesnis. nemačiau kas padavė, tiesiog kaip iš tamsos kažkas ištiesė ranką su lapais prieš pat mane.

Nuotraukoje daug žmonių - nepažįstamų, matėsi ir veidai.. tačiau aš jų nemačiau, atrodo žiūrėjau į nuotrauką su veidais bet žiūrėjau per nuotrauką į tolį ir mačiau mišką ar tiesiog mačiau daug medžių, labai žalios spalvos.

O kitas lapas buvo su vardais ir pavardėm.

Ir man tas kažkas liepė vardus sudėlioti tokia tvarka kaip žmonės stovi nuotraukoj, tiesiog man liepė atrinkti ir pritaikyti vardus pagal išvaizdą.

Tik staiga tą lapą nupūtė vėjas, tyliai pagalvojau ot gerai nereikės nieko daryti. O tas balsas: tai dabar imk ir sugalvok visiems žmonėms vardus. Tuomet dirstelėjau į nuotrauką o ten pirmą pažinau žmogiuką ir pradėjau šaukti - aš jį žinau, aš jį žinau ir tas džiaugsmas buvo - kaip vaikas gavęs norimą dovanėlę, tiesiog trykštantis pro kraštus... O tas iš nuotraukos ir yra jis...

O po to staiga prie kojų atsirado keistas katinas viena pusė juoda o kita pusė balta ir pradėjo glaustytis man prie kojų, aš pasitraukiu jis vistiek eina artyn aš pradėjau jį vyti toliau, nes itin įkyrus buvo... eilinį karta žengiu kelis žingsnius atgal o tas kačiuks eina tik staiga pakelia galvą ir pradeda loti...

-------------------------------

S a v i j a u t a  p r a b u d u s: Juokinga - prabudau nuo realaus šuns lojimo, už lango mūsų šuo lojo...

Laima